- gargėti
- gargė́ti vksm. Žą̃sys jau gar̃ga – dúok lèsti.
.
.
gargėti — gargėti, gar̃ga (garga), ėjo intr. 1. gagenti: Pas upę žąsys gar̃ga Vlk. Žąsys jau garga – duok lesti Lkv. 2. gargaliuoti, gargti, kriokti: Jau ir jam gerklė gar̃ga – nebeilgai bebus kantorius Slm. Gerklė[je] gar̃ga gargulys J. Dusulingas žmogus… … Dictionary of the Lithuanian Language
gargėjimas — sm. (1) 1. → gargėti 2: Jos kvėpavimas pavirto gargėjimu rš. 2. → gargėti 3: Pasiutęs jų gargėjimas – kai velniai! Kair. 3. brazdėjimas: Rūmų įgriuvimas įvyko naktį su dideliu triukšmu ir gargėjimu rš. gargėjimas; apgargėjimas; nugargėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apgargėti — apgargėti, àpgarga, ėjo intr. apsitraukti (purvu, ledais, sniegu ir pan.), apaugti, apskresti: Ledais apgargėję langų stiklai rš. Eglės šakutė su apgargėjusia žvake rš. Ausys šašais apgargėjo Svn. Važiuojant apgargėjo purvu ratai Antš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgargėti — atgargėti, àtgarga, ėjo intr. ateiti gagenant, atgagenti (apie žąsis): Žąsys jau àtgarga Jz. gargėti; apgargėti; atgargėti; išgargėti; nugargėti; pargargėti; prigargėti; sugargėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
gargatinti — gargatìnti, ìna, ìno intr. gergžti kvėpuojant, gargėti: Kap ūtarija, tai in krūtų̃ gargatìna Vrnv … Dictionary of the Lithuanian Language
gargždėti — gargždėti, gar̃gžda ( ėja), ėjo tr., intr. Mrj neaiškiai kalbėti, gargėti: Senis kažką gargždėjo rš. Jis urzgė gargždančiu balsu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
gargžti — gargžti, džia, dė intr. gergžti, gargėti (apie balsą): Buvo girdėti mieguistų balsų gargždžiantys garsai rš. Senis, dusliai gargždamas, niūriai atsakė rš … Dictionary of the Lithuanian Language
gergužėti — gergužėti, ėja, ėjo intr. gargėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgargėti — išgargėti, ìšgarga, ėjo tr. iškalbėti, pasakyti ką gargiančiu balsu: Tai išgargėjęs, jis tvojo plokščiomis šakėmis eržilui per pasturgalį rš. gargėti; apgargėti; atgargėti; išgargėti; nugargėti; pargargėti; prigargėti; sugargėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
kerteklis — kertẽklis sm. (2) 1. Ms, Slnt, Pln, Rt, Bržr, NdŽ žr. kerteklė 1: Kur geldas kerta, kirvis bus kertẽklis J. Kertẽklio ašmenų pašaliai kumpi, sulenkti J. 2. N, KI44, LsB498, Krz128, NdŽ įrankis kraujui nuleisti, lancetas: Ant rankos buvo matyti … Dictionary of the Lithuanian Language